scorps weblog

tąkart 2007 aptingau ir nepabaigiau aprašymo. Pabandom dar kartą, šįkart su kelionės į Portugaliją aprašymu.

šiek tiek pervertinom savo saulės degumo koeficientą, ko pasėkoje paskutinę dieną, siekdami atsigriebti už prieš tai per mažai praleisto laiko paplūdimy, sudegėm konkrečiai. raudoni kaip vežiai ryt keliam sparnus į lietuvą, kur berods ne ką vėsiau :)

nuotraukoje matomas batas. ir skėtis nuo saulės. ir kelios palmės.

110 kmh ride – pavarto kaip reikiant :)

o weather.com ir gismeteo.ru ir dar visa eilė “sinoptikų” saitų mala konkretų šūdą ir jau trečią dieną žada showers, nors iš tikro plieskia saulė.

screw them, we’re going to the beach – šiandien deginamės =)

viskas labai gerai :)

juodi žmonės šildosi: Hey man, pretty hot, yeah? :)

vynas skanus (kartais nelabai:) :

airbaltic’as paliko labai gerą įspūdį (ypač turint omeny vis pasitaikančias flylal’o ir ryanair‘o failure), gyvenam puikiam (pusryčiai, normalus kambarys su free internet) 3* viešbutuky miesto pakrašty, ir sėkmingai vartojam metro, kuris visai šalia, per 20-30min patenkam bilenkur.

pagulinėję paplūdimy ir pasitrynę po miestą, ryt planuojam dieną praleisti port aventuroj.

antradienis ir trečiadienis nusimato lietingi, tad numatomas shoppingas ir muziejai =)

taigi taigi kaipgi, ryt 8.30 kylam ten kur galbūt bus kiek šilčiau – Barselona! =)

užbėgdamas už akių ir sugriaudamas visas intrigas, skubu pareikšti, jog kelionė išėjo nevykus. Netgi galima sakyti šūdas. Na o bet tačiau pasistengus, iš kiekvieno šūdo galima išspausti grūdą.

įžanga: kelionė buvo vykdoma su interrail‘o bilietais per geležinkelius. anuokart [apie anuokart irgi būtinai kada nors bus parašyta], gūdžiais 2004m. analogiškai keliavom, tik laikas buvo geresnis – liepos antra pusė, kas jau praktiškai savaime iš savęs garantuoja gerą orą. taip pat anuokart bilietai buvo pirkti berlyne. per tą laiką kainodara šiek tiek pasikeitė, todėl dabar labiausiai apsimoka važiuoti iki lenkijos ir pirkti bilietą ten [kalbant apie global variantą], kas sutaupo virš 100 EUR [dar papildomi keli litai išeina dėl zloto kurso]. Ir, žinoma – pageidautina keliaut iki 26m. senumo, idant kelionės tada ženkliai pigesnės.

Taigi, gūdžią šeštadienio naktį sėdam į naktinį autobusą link varšuvos. autobusas veža į ne tą stotį [zachodni], kurios reikia [centralny], ko pasėkoje tenka paklaidžiot aiškinantis kur čia pasidėti. Visose stoties kasose sėdinčios bobelės >50m. amžiaus, kas savaime aišku indikuoja kad angliškai čia nieko nesužinosi. informacijos langelyje sėdinti bobelė taip pat didesnių vilčių neteikia, todėl tenka kliautis nuojauta, klaidžioti po stoties labirintą, kol galiausiai nustatom su kuriuo traukiniu pervažiuot į centrinę stotį. teisybės dėlei reikia paminėti, kad lenkijos stotys [kiek jų teko matyti] yra visiškas šnapatynas, menantis šlovingus sovietmečio laikus ir nė kiek nesistengiantis priminti europos [link kur po truputį bando judėti vilniaus stotis].

damn, centrinėj stoty situacija ne ką geresnė – nors per ją pravažiuoja gyvas biesas užsieniečių, neturiu jokio supratimo kaip jie sugeba nusipirkti bilietus – visur, įskaitant ir informaciją, sėdi tokios pat bobelės >50m. senumo beigi nė mu-mu angliškai. pagal raktinį žodį “interrail tiket” sugeba tik nurodyt lenkiškai į kurią kasą kreiptis. kreipiamės. visa laimė, kad iš dviejų tarptautinėse kasose dirbančių moteriškių kalba rusiškai, nes kitaip manau mūsų kelionė varšuvoj būtų ir pasibaigusi. šiaip ne taip maišyta lenkų-rusų šnekta sugebam įsigyti bilietus, o tada lenkė pabando apsimesti šlanga, ir parduoti mums bilietus iki vokietijos su 50% nuolaida [kaip lenkijos piliečiams], nors šiaip turėtų būti už dyką [kaip lietuviams]. laužyta lenkų kalba su ja išsiaiškinam kad mes vistik lietuviai ir gaunam dykus bilietus į berlyną.

idant iki traukinio dar geros 8 valandos, nusprendžiam eit ieškot mcdonald’s [defaultinė keliavimo maitinimosi įstaiga idant ten pigu]. kadangi pliaupia lietus, kurį priskiriame klasei “shower”, labai ilgai trukti paieškose nėra ūpo, tai gan greit radę “pizza hut” užeigėlę, joje ir prigriūname.. planavom tik užkąst, bet kadangi lietus nesibaigia, o prie mūsų pasirinkto “eat as much as you can” salotų spec. pasiūlymo priklauso ir česnakinės piciukės prie alaus bei vaisių desertas, ir dar tas, dar anas.. užtrukom 3 val. bet buvo skanu – ypač heineken pilstomas po ~5 lt.:

na o vėliau kultūrinimasis pratęsiamas šalia esančiame supermarkete, kur vyksta totali razpradaža ir kaip tikri lietuviai kraunam tai kas pigu ir labai gerai į kuprines :)

na, o kalbant apie architektūrą – tai kaip ir kiekvienam sovietiniam mieste turi būti “dom akademikov”, kuris varšuvoj duotuoju momentu yra tapęs kino salių kompleksu – multiplexu:

na, ir yra taip pat keletas gražių pastatų:

vakare pajudam 16:25 ekspresu į berlyną ir vistik traukiny suvokiam, kad lenkų bobelė mus vistik prigavo – įsūdė bilietą rūkomam kupė, ko visiškai netoleruoja mūsų nerūkantys plaučiai bei rūkalų virškinti nepratusios smegenys, kurios ima protestuoti galvos skausmo forma. tačiau šią bėdą nesunkiai išsprendžia paslaugus lenkas-pravodnikas, maloningai suteikęs laisvą kupę.

berlyne naktinis traukinys sugalvojo palaukt 1,5 val. vėluojančio traukinio iš prahos, ko pasėkoje į destination Kiolnas pristatėm “ant ribos” persėst į kitą traukinį, turintį vežti į paryžių. ko pasėkoje apie jokias rezervacijas [kurios tam traukiniui yra privalomos] nebeliko ir minties. o jau šito pasėkoje teko kitoje stotelėje mandagiai išsilaipinti lauk, idant 84eur už bilietuką nesinorėjo mokėt. bet nėra to blogo kas neišeitų, taigi teko iš tos tarpinės stotelės prasilėkt su ICE ekspresu už beveik dyką. O ICE reiškia 270kmh ir jokio krestelėjimo, tiesiog vaizdas lange kaip kokiam kine tik bėga pro šalį, kol pasidaro net negera kaip viskas susilieja:

na ir dar užmatėm, o vėliau ir išbandėm dviaukščius greitus namus ant bėgių:

o tada… tada..

tada buvo paryžius.

nu, sakykit ką norit, gal mes nežinom kokio secret apie paryžių, bet nu įpūdžius galima nušviest trim žodžiais: įvairaus juodumo juodžkiai, šnapatynas, fygnia. Galit skaityt kad žodžiai vis dėlto 5.

Šį įspūdį dar pablogino per hostelworld.com susirastas hostelis, kuris atrodė ok nes šalia stoties ir gera kaina [bet ne pigiausias]. gaila prieš bookindamas nepažiūrėjau kitų šio hostelio svečių atsiliepimų, kurių vienas labai taikliai apibūdina mūsų įspūdžius:

We´ll start with the positives; it was close to the train station. Thats´s about it. It´s in a pretty dodgy area. The room wasn´t dirty, but the carpet and bed had definitely seen some use. Wallpaper was peeling. There´s only one power outlet in the room, and its high up in the corner of the roof, so only stay if you´re over 5´10. The shower worked either poorly or not at all. Worst of all, the staff were quite unfriendly. However we will say that this hotel seriously soured our Paris experience.

well.. labai panašu:

Be abejo – privalomas ir nuostabus vaizdas pro langą:

Na ir žinoma, kaipgi be modernios ir tvarkingos virtuvės:

Lyg to dar būtų maža, traukinių stoty pralaukus prie specialaus langelio su “english speaking” tarnautoja, paaiškėja kad ji english speaking “just a little bit”, ko pasėkoje liekam nesupratę ką ji ten siūlo ir meluoja, bando brangiai bilietus parduot, parina apie atskirus vyrų ir moterų vagonus… Galiausiai į viską numoję ranka einam į mcdonalds, kur vyksta trumpas štabo pasitarimas tema “ką darom? gal namo tiesiog?”. Kylantis maištas nuraminamas nuvykus į centrinę stotį, kur pagaliau radus su kuo susišnekėti angliškai, gaunam nebrangiai naktinius bilietus. Žinant, kad poryt jau būsim barselonoj, būsto ir damn_you_paris problemos nuslenka į šoną…

Ok, teisingumo dėlei reikia pasakyt kad vakare eifelis atrodo įspūdingai:

taip pat ir iš tolėliau:

visos klajonės nebūtų įmanomos be maisto atsargų papildymo, ką už protu suvokiamą kainą pavyko atlikti šūdmaisčio rojuj:

Visą šį kartų Paris experience pataisė korporacijų kampelis paryžiuje – rajonas La Defence, su daug stiklo, akmens bei gražiais sutvarkytais parkeliais, kur galima prisėst išgert vynelio:

smagu vynelio išgert ir grožintis šiuo vaizdu iš aukštėliau, ant Grande Arc laiptelių:

be galo smagu prisiminti muilines laikus ir plekštelt kadrą ”nuo rankos” [kas du nikon d50 nėra jau taip paprasta..:)] :

o ten toli toli matosi triumfo arka, tiesiai tiesiai:

pati Grande Arc [joje, be visokių kitų biurų, įsikūrusi ir transporto ministerija]: 

netoliese riogso ir DIDELIS PIRŠTAS:

man tai gražiausias iš tų stikliukų šitas:

bieškant nepriekaištingos vietos kur prisėst išgert dar vynelio [vykdant manifestą "per dieną kiekvienam šeimos nariui bent po butelį vyno!"], linksmino tri brata akrabata, šlifavę kažinkokius judesius:

Įdomu, kaip ji vertins šią tatuiruotę kai jai bus kokie 60 metų? :)

eliziejaus laukuose dieną pasitinka nebe tokios patrauklios prekinės išvaizdos eifelis, lesbės pievelėje [kiekvienos kelionės būtinas atributas], ir įvairūs cirkačiai, iš kurių vienas užsiiminėjo su keistu aparatu [gal kas žino kas čia?]:

dar butelis vyno, ir mes jau naktiniam traukiny į barseloną, su pažadu daugiau paryžiun negrįžt.

Galiausiai paryčiais atsirandam prancūzijos-ispanijos pasieny, kaimuke Cerbère, kur reikia pralaukti porą valandų iki traukinio, nuvešiančio į Barseloną. Keistas dalykas – jei keliautum iš Prancūzijos tiesiai kirsdamas sieną, gautum mokėt 67eur/žmogų, tuo tarpu važiuodamas iki pasienio, o tada persėsdamas į kitą traukinį, moki po 17eur už miegamą vietą. Kodėl taip yra, su sąlyga kad niekas nei Paryžiuj, nei Barselonoj stoty to išaiškint nesugebėjo, taip ir nesužinojom. Anyway, laukimą padeda prastumt butelis vyno ir gražus vaizdas visai šalia stoties

Užbėgant pasakojimui už akių, analogiškas kaimelis kitoje sienos pusėje Ispanijoje, užvadintas Portbou, yra daug daug gražesnis.

Atvykę į Barseloną ir apsistoję puikiame hostelyje, einam apsidairyt ir ieškot jūros ir pliažo. Pabandom iškart įsigyt bilietus namo in advance, kas praktiškai nėra įmanoma, nes França stotis [gal ir kitos] dirba tokia tvarka, kad klientai aptarnaujami pagal bilietėlio numerį. O jei bilietėliai pasibaigė [kaip ir buvo mūsų atveju] – come mañana. Taigi palikti visiškoj nežinomybėj keliaujam per visokius parkus ir parkelius jūros kryptimi:

Parke randam Katalonijos parlamentą,

visokias valtis plūduriuojančias vidur prūdo vidur parko,

beigi daug kur pastebėjom ping pongo stalus, kas manau yra labai gerai. Tiesiog atsineši raketes ir kamuoliuką - ir vperiod

hmm, įdomu ar yra kokia nors racionali priežastis už štai tokio tramvajaus bėgių apipavidalinimo?

Pagaliau jau pradedant temti randam prieplauką

o joje - McDonald’s ir Subway vieną greta kito. Subway yra far far better:

Kol užkandom, spėjo visiškai sutemt, ko pasėkoje prireikia štatyvo:

ir galiausiai įžengiam į paplūdimį,

kur suvartojam tai

ir kažkur čia yra nusprendžiama, kad turbūt reikia pasilikti čia ilgiau nei planuota, t.y. bent 3 dienas..

B.D.

idant nepavyksta su puikiojo hostelio prižiūrėtoju susitarti dėl dar vienos nakvynės, tenka ryte paskubomis susirasti kur praleist antrą naktį – kažką geroj lokacijoj ir pigiai rasti neįmanoma, tad galiausiai tenka skambinti viename iš hostelių skelbimų rastu numeriu. Kas pavyksta gan gerai – nors ir 20 eur brangiau nei planavom, bet gaunam visą butą centre, šalia La Rambla, ko pasėkoje užsukę į parduotuvėlę už kampo [kalbant apie parduotuves, Barselonoj jų daugiau nei Paryžiui, beigi kainos visai normalios], ir įpirkę ingredientų pasigaminam pirmus padorius pietus nuo kelionės pradžios

Tada išlendam į miestą su intencija įsigyti bilietus ir prigult pasidegint paplūdimy. Kad nereiktų sukti galvos dėl oro temperatūros, ją indikuoja termometras, kurio missint neįmanoma

O gatvės kaip gatvės – palmės n stuff

Gražus “nukąstas” statinys

Va tokie po kelių metų I believe ir Vilniuj zujs jei zuokas bus

Pliažas dieną atrodo visai kitaip

Juokinga buvo stebėt kaip porą juodų žmonių turškėsi vandeny įbridę iki kelių, lyg pirmąkart jūrą matytų

Tada įvyksta žuvėdrų shootingas [kokie 150 kadrų in total]

Po pamirkimo viduržemio jūroj, ir eilinio vyno butelio pajudam link stoties, nes bilietuką kokį nors būtų vistik smagu nusipirkti ir kada nors pajudėti toliau Europon. Gavę bilietėlį su numerėliu [pagal viską - 60 žmonių prieš mus] stebim kaip lėtai tirpsta eilė, kai dirba tik du kasos langeliai – viename sėdi pagyvenęs dėdulė ir išsijuosęs bendrauja su vienu klientu, vis jo nepatenkindamas, tuo tarpu antrame sėdi jaunuolis, besisukantis greitai. Taip prasėdėjus apie valandą, dėdulė spėjo aptarnauti 3 klientus, o jaunuolis keliasdešimt. Pradėję derėtis dėl bilietukų susiduriam su problema – visi naktiniai traukiniai, važiuojantys kur nors į Italiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją jau išparduoti trys dienos į priekį, taigi belieka spjauti į viską ir tęsti kelionę dieniniais traukiniais su krūva persėdimų. Taip kitos dienos ryte atsiduriam Portbou, iš kur bandysim ištrūkt kur nors link Vokietijos. Bet čia reiks grįžt:

Šioj vietoj nusprendžiam kitąmet neužsiimt klaidžiojimais ir tiesiog skrist į Kataloniją savaitei ar dviems.

B.D.